- gludnus
- gludnùs, -ì adj. (4) žr. gludnas:
1. Drapana gludnì (gerai prigulus) Tr. Jo darbas visada gludnùs Ds. Pinigas – gludnùs daiktas Pl. Trąšas mėžt nelabai gludnùs darbas Trgn. Gludni galvelė gražiai sušukuota NS525. Ir uždėjo vainikėlį ant gludnios galvelės (d.) Dg.
gludniaĩ adv.: Tokiais gludniaĩ pasiūtais rūbais gera vilkėti Š. Trumpas sijonas daug gludniaũ Pl.2. Tai kur gludnùs vaikas! Lkm. Gludnùs žmogus visiem patinka Tr. Jis negludnùs savo tėvam Srv. Gludnùs visur tau prilįs, prisigerins Vj. Merga gludnì kaip lapė Prng.gludniaĩ adv.: Visur gludniaĩ apseina Ds.3. Gludnùs žmogus ką paims, tą padirbs Trgn. Anas labai gludnùs bet katram darbe Ds. Negludnùs žmogus nei dalgę nemokės išsikalti, nei žagrę pasitaisyti Slk.
Dictionary of the Lithuanian Language.